Prawda a prawada... (Litewski)
Andrzej Tęczar Poznanė, 3.08.1991.
„Tiesa ir tiesa...“
-„Žemiškoje realybėje“ objektyvių tiesų – „žmogui“ yra ko gero mažoka. Iš tikrųjų tiesa – objektyvi – yra tai, kad yra Dievas.
-Remiantis eilėraščio „Apie Viešpatį“ ar prozos „Senasis Platonas...“ turiniu galima nurodyti, kad Dievas egzistuoja kaip ir nepriklausomai nuo žmogaus – t.y. Dievas be žmogaus yra įmanomas...
Objektyvi tiesa yra ko gero Viešpaties gebėjimas mąstyti – mąstymo proceso - arba sąmonės (Viešpaties) būsenų būtinybė. Objektyvi ir tuo pačiu subjektyvi tiesa apie Dievą rodos yra Viešpaties bruožas: - pav. transformacijos gebėjimas ir faktas bei idėjų, sąvokų projekcija pav. į: vaizdinius ir įsivaizduotinas sąvokas, „talpinimas“ (Viešpaties) Savastyje – t.y. ten, kur „vyksta“ „žemiškoji realybė“. – Panašiai šioje kategorjijoje galima būtų įterpti „Viešpaties psyche“ sąsajų su raudona spalva faktą – karai, skerdynės, chirurginės operacijos, moters fiziologija...
-Biblijoje dažnai sakoma, kad: kažkas Viešpačiui patinka...
Ištisa meninių jutimų gama yra pateikiama pav.: „Santarvės Arkos“ statybose – tai grožis, menas, bet taipogi ir amatas – Arkos detalių gaminimo technologija.
-„Faraone ir belaisvyje“ yra parašyta: - „Viešpaties intelektualių gebėjimų, Jo intelektualaus potencialo, išreikšto žmonių kiekiu, Mokslo ir Meno pasiekimais bei jų sąsajomis gausa ...
-Anksčiau buvo rašoma (rašiau) daugiausiai apie Meną. Bet juk yra kita sritis: Matematika, Fizika, Technika, kurios kaip ir aukščiau minėta „persipina“ su Menu – pav. Chemija. Tikslieji mokslai naudodamiesi Matematika apima „fizinius reiškinius“ – į formules – matematiškai išreikštas taisykles, kurios yra pakartojamos. – Pradedant nuo „pačių šalčiausių Fizikos sričių“ pav. P. Debey šilumos formulės – iki žvaigždžių ir kvazarų laukų, nuo „Plancko konstantos“, ar „skysčio tirpimo koeficiento“ (pav. HgS) – iki Kosminių atstumų (mlrd šviesmečių) – na, ir žinoma, nėra mažiausio skaitmens, arba didžiausio, nes juk galima sudaryti skaičių „1“ didesnį arbą mažesnį (-į kairę nuo skaičiaus „0“) – iki begalybės.
-Įdomus yra Chemijos mokslas, kur medžiagų „savybės“ yra sujungtos pav. klasikinėje kokybės analizėje su cheminio junginio spalva: pav. geležies raudė Fe(SCN)3, sieros cianidas Fe +3 alavo, antimono, bizmuto sulfidai (spalvos), o visa tai yra sudedama į matematines formules (matematiniai atomo sandaros modeliai, cheminių reakcjų užrašymus, stereoskopija ir kietųjų medžiagų sandara – ir savybės).
-Kompiuterių pagalba atliekami „atomo branduolių reiškinių“ matematiniai skaičiavimai bei kosminių skrydžių trajektorijų skaičiavimai: pav. bepilotinių „Pionier“, ar pilotuojamų pav. Armstrongo į Mėnulį. – „Mokslo ir Meno pasiekimai bei jų sanpynos...“ – Viešpatyje.
-Klasikinis „pripažinimu“ pagrįstas mokslas yra medicina.
Klasikinis metodas – tai simptominis gydymas, bet taip – ar kitaip, t.y. panaudojant aparatūrą, kompiuterius (tomografai, echo – kardiografai ir pan.) – viskas pasiekia sąmonę (sakyčiau, žmogaus). Galų gale Viešpats sukuria sąmonės būseną, kuri įtvirtina, ar patvirtina, kad toji būsena, tai yra tai – teisingai, pagal taisykles (gydymo). – Tačiau tai dar ne viskas – pav. psichiatrijoje yra taip vadinamos šalutinės reakcijos, ar netgi stebuklai.
Tiesa yra ir mokslo šakoje, kuri vadinama Teise. Jeigu 2 ar 3 liudininkų parodymai atitinka anksčiau nustatytus gyvenimo faktus, sakome, kad jie sako tiesą.
Mokslinės konvencijos paremtos apmąstymais arba sąmonės analize Viešpatyje – Savastyje pasireiškia kaip „žemiškasis gyvenimas“. Neatsirado iš vieno karto – mažiausiai 6 tūkstančius metų ir dėl savo didybės, kiekio, įvairialypiškumo, painumo (persypinimo) nėra „daugeliui“ taip pat ir „daugelyje“ žmonių savaime suprantama...
-Galima pastebėti, kad „žemiškasis gyvenimas“ veikiausiai Viešpaties jau yra iš anksto suplanuotas ir ko gero „čia, žemėje“ viskas yra 100% a priori. Šią tezę patvrtina loginė analizė omnipotencialaus požiūrio atžvilgiu.
Taigi tiesos klausimą nusakyčiau taip:
-yra objektyvios ir subjektyvios tiesos;
-objektyvios tai tos – kurios siejmos su Viešpaties buvimu – iš dalies;
-iš dalies siejamos su Viešpaties savybėmis ir „žemiškosios realybės“ – t.y. žemiškojo gyvenimo ir mokslo tiesų, kurais sukūrė Viešpats – tai subjektyviosios tiesos, įsitvirtinančios modelyje: prielaida – tezė; jeigu egzistuoja tai – tai seka tai.
Kiekviena gyvenimo, Mokslo, Meno, Technikos sritis turi „savo“ Arkanus – iš anksto Viešpaties paruoštus – kuriais „vadovaujasi“.
-Jeigu žmogus ne kenčia (ilgalaikiai), gali kaip pav. Augustinas žavėtis Viešpaties Kūriniu.
-Tačiau galima pastebėti, kad nėra žinoma, ar Viešpats buvo visada ir ar procesai: ar tai minties, ar Vieš – ar Patsąmoningieji egzistavo visada, ar buvo jų pradžia...
Atrodo, kad tikroji tezė yra skelbtoji Imannuelio Kanto, kad: „vyksta raida...“