Literatura Filozoficzna

Andrzej Tęczar Poznanė, 1990-04-22

„Faraonas ir belaisvis“

-Šiandien skaitant I-jį šv. Petro laišką buvo pasakyta: Ir „tikėdami apsididžiaugsite laimingi, kada pasieksite savo tikėjimo tikslą – jūsų sielų išganymą...

-Per vakar transliuotą televizijos laidą apie Mūsų Popiežiaus, Jo Šventenybės Jono Pauliaus II Piligriminę Kelionę į Čekoslovakiją, buvo parodytos minios: vienuolės, paprasti žmonės, kiti...

-Įsižiūrėję buvo į Popiežių, lyg į Dievą, - Argi tai ne per daug?...

Viešpats –Dievas: Nicha, Žemę ir Žmogų įveda „Žemėje“ savo variantus...

-Kartais – o TV matosi minios – kada žmogus praranda viltį ir tikslą – gali pasielgti kaip valstietis-belaisvis Boleslawo Pruso „Faraone“. – Nes, kada po daugelio metų darbo buvo – jau beveik Jo iškastas vandens kanalas – už tą darbą jam buvo žadėtas „laisvojo“ statusas, kareiviai, gavę Ramzeso įsakymą, kanalą užkasė – kad galėtų eiti toliau – pasikorė...

-Ministras - tai pirmasis tarnas, vykdantis Dievo valią – Jo poreikius ir įsakymus. Tie poreikiai ir įsakymai „Žemėje“ Bažnyčiai, tai tie milijonai...

-Nes Bažnyčia „iš pašaukimo“ yra tam, kad skelbtų Gerąją Naujieną: vargšams siela, suvargėliams, kenčiantiems, mažiesiems...

-O tie milijonai, tie kiekiai? – Tai ko gero apraiškos – ar jie egzistuoja objektyviai? – gausybė Viešpaties intelektualių gebėjimų, Jo intelekto potencialo išreikšto žmonių kiekiu, Mokslo ir Meno pasiekimais ir jų sanpynomis...

-Filosofijoje yra tokia sąvoka, reiškianti „savojo aš“ neperžengiamumą.

-Tai ko gero dėl nežinojimo, dėl vaizduotės trūkumo atsirado laužai su „raganomis“, religiniai karai ir skerdynės (pav. Hugenotų Naktis) bei mūsų šimtmečio įvykiai).

-Dėl nežinojimo, dėl suvokimo, supratimo neturėjimo – bet Viešpats taip norėjo...

Vienuolė – tai ne kardinolas...

-O juk nei vienas žmogus nėra „Alfa ir Omega“...

-O Viešpaties variantų įvarialypumas yra milžiniškas...

-Juk tai Dievas...

-Todėl, semdamiesi iš Lenkijos nacionalinės kultūros, būkime tolerantiški, nežudykime vien tik todėl, kad kažkas yra kitoks, kad jo veiksmai neatitinka mūsų padėties, kad jis skiriasi...

-Ko gero visi žemiškieji variantai yra duoti Dievo ir yra pas Dievą – Protosąmonėje...

-O jų yra daug – Nes tai Dievas...

-Karolis Darvinas esą pasakė: „Mūsų Dievas nebuvo Dievas tinginys“...

-Jeigu „žemiškoji realybė“ tūno Protosąmonėje, tai Dievas turi teisę numarinti, pav.: kocentracijos lageriuose – juk tai tik tvariniai, intelekto prošvaistės, tarytum „paveikslai su tvirtumu“ .... Savastyje – Jo.

-Tiktai ką daryti su kančia...

Andrzej Józef Jan Tęczar

Andrzej Tęczar Poznanė, 1991-12-29.

„Kas? – tai Dievas?...“

Tapo problematiška įsivaizduoti „sau“ Dievą...

Ar Dievas – tai Senis su barzda – rankose laikantis žemę?...

-Ar Dievas yra Įasmenintas?

-Šiuo požiūriu žinant – ką gal Aukštieji skaitytojai ir skaitė „mano“ kūriniuose – kad „žemiškoji realybė“ vyksta Protosąmonėje – t.y.: Dieve, arba pas Dievą, kad civilizacija yra efemeridė – tūnanti Savaime-Mąstančioje Būtyje ar Vieš – Patyje Savaime-Sąmoningame, kurio atributai yra Savaime – Sąmoningos būsenos. Dievas neapsireiškia Įasmenintu Dievu...

Sąvokos, apibrėžimai – žemėje, yra tiesos arba sąmoniškieji faktai: subjektyvūs – Dievui, arba objektyviai-subjektyvūs ir jeigu nėra duoti Dievui, įsitvirtina sanklodoje: prielaida – tezė: jeigu pasireiškia tai – tai vyksta tai (tikslieji mokslai, gamtos mokslai)...

ąąApirėžimai „žmoguje“ kyla iš Dievo, taip kaip vaizdiniai, arba pav. grožio suvokimas – formos, spalvos, muzika, ar vėlgi toks fenomenalus reiškinys – žemėje – koks yra meilė...

-Taigi vaizdiniai arba įsitikinimai yra duoti Dievo. Šitaip svarstant – laikantis šiuolaikinės fizikos dėsnių – megnetiniai arba elektromagnetiniai laukai, elektros srovė, bioelektra yra materialūs. Buvau mokomas – kad žmogus yra apdovanotas „Siela“. Seniau buvo manoma, kad „žmogiškoji“ mintis yra dvasinė – o čia Šiuolaikinių mokslų terpėje: fizikos, chemijos, biologijos - beveik viską galima išmatuoti, užregistruoti, aprėpti žvilgsniu arba nusakyti skaičiais, o „žmogaus“ mintis yra biosrovė tekanti dėl galimybių skirtumo tarp įvairaus tankio terpių, pav. elektrolitų, arba yra biosrovė turinti didesnę ar mažesnę įtampą – galimą išmatuoti arba užregistruoti; vis dėlto išlieka sąmonės fenomenas...

Iš mokslo, koks yra fizika, o taip pat chemija ir biologija žinome, kad kintantis magnetinis laukas laidininke indukuoja srovę (srovė – tai dažniausiai elektronų srovė – judesyje). Žinome, kad materija pripildytoje sistemoje – sakykime, kad ir dujomis, elementariosiomis materijos dalelėmis, kylant vidinei sistemos energijai didėja dalelių judėjimo greitis – pav. šildant dujų mėginį kyla jų temperatūra, dalelės atlieka greitesnius judesius – virpa, atsimuša viena į kitą, kyla spaudimas į indo sieneles... Kylant temperatūrai sistemoje didėja jo vidinė energija, dalelių judėjimo greitis, spaudimas, cheminės reakcijos greitis...

Temperatūra fiziologijai daro ypatingą įtaką...

-O kaip su Dievo vaizdiniu?

Čia – remiantis aukščiau minėtais ir kitais faktais, vaizdinys yra toks, kad Laiko-erdvėje arba „Visur“ a priori vyksta Savaime-Mąstantys arba Savaime-Sąmoningi faktai.

-Remiantis gamtos mokslais lengviau suprantamas yra fiziškai-materialios medžiagos, iš kurios yra sulipdytas Dievas suvokimas....

-Tačiau būtina pastebėti, kad tai iš Dievo – remiantis apibrėžimu – žinome, ką vadiname fizišku-materialiu, o ką dvasiniu... Remiantis apibrėžimu, o svarbesnis rodos yra ko nors, pav. Sąmonės (Sąmonėsproto) egzistavimo, buvimo faktas, negu tam kažkam suteikimas pavadinimo, apibrėžimo.... -Taip yra su Dievu.

*Be to, kaip jau buvo rašyta, egzistuoja Sąmonės fenomenas – nežinia, kaip gali – „biologijoje“ - fiziniai-cheminiai-biologiniai procesai persiformuoti į gyvos Būtybės sąmonę...

-Jeigu Dieve galimi tiktai sąmonės veiksniai – skirtingai nuo pav. fizinių ar cheminių analizių – tiktai loginis analizavimas Protosąmonėj, tai gal ir Viešpačiui „pirmieji dalykai“ taps nematomi...

Andrzej Józef Tęczar

*dr. Andrzej Jazy-Kwiatkowski požiūris

Poznań, dne 28.6.1989

"Starý Platon..."

- Jak Vaše Svátost jistě ví, nestudoval jsem Platona. Obecný nástin jeho filosofie jsem poznal v roce 1970, a možná v roce 1971 v prvním ročníku na Fakultě chemie Poznaňské polytechniky.

Jak Vaše Svátost možná ví, školu jsem nedostudoval.

-Vím, že mistr z Řecka měl hlásat, že člověk pozoruje jen ideje, jakoby stíny v jeskyni, neboť je odvrácen zády ke slunci. – Takže člověk poznává, vidí jen ideje.

-Jestliže Bůh je bytím; - Sám – o sobě – myslícím Absolutnem Rozumu - Rozumovědomím, pak “vědecké konvence”, “pozemský život” jsou "výplody – skvělé úspěchy PAN-INTELEKTU. V rozumu vznikly ideje, vědecké konvence, např. : astronomie, paleontologie, antropologie, geologie, medicína, chemie, filologie, náboženství – byť ty poslední by bylo vhodné postavit na začátek.

-Je vidět, že Bůh má schopnost transformace, přeměňování idejí, vědeckých konvencí do např.: obrazů, představ, názorů, které podléhají projekci do Já*. Dochází k jistému zastupování Já obsahem. - V chemii známe pojem substituce (např. nukleofilní) kdy dochází k výměně konkrétních skupin atomů v rámci většího celku, přičemž vzniká nová látka.

Takže názory, "obrázky", představy, jsou podvrhovány (nahrazovány) silou vůle a schopností Pána k Já.

Ideje jsou transformovány (např. v obrazy) a jsou projektovány do Já. Do Vědomírozumu jsou vkládány konkrétní obsahy nebo představy, které předtím byly koncipovány cestou Rozumu.

-Je zde ještě jedna zásadní otázka:

Starý Platon pravděpodobně věděl, že člověk existuje jaksi objektivně, samostatně.

V rámci tohoto nahlížení člověk není subjektem, nýbrž byl rovněž vymyšlený a silou vůle Tvůrce umístěn v jeho Já, čili existuje subjektivně

-s ohledem na Boha - i v Něm.

Také v "případě Člověka" dochází k projekci ideje  “o člověku” do Já, k umístění jej v Rozumovědomí -

-ano, stejně jako mnoho jiných obsahů. Obsah obsahu není roven.

-představa není rovna obrazu, obrázek není roven prosté myšlence. PŘÍZRAK VĚDOMÍ “u jednotlivého člověka” je příliš precizní a složitý

- a diferencovaný. Jedny obsahy jsou zakotveny velmi hluboce

- jistota, přesvědčení, jiné pak jsou velmi vratké, a mohou být silné

-např. indukce sexuálních stavů, jinak je tomu, když “člověk ví” – že vidí, jinak zas když ví – že slyší nebo cítí.

-Jeví se představa obrazu z tvrdosti

-ve vědomí. - Jak jsem psal PŘÍZRAK VĚDOMÍ-ROZUMU, k němuž je přiřazen jednotlivý člověk je příliš složitý a diferencovaný, např. pokud jde o hloubku, přesvědčení, intensity, napětí, to, co se obecně vnímá jako “registrované smysly”.

Transformace ideje např. do obrazů.

-A případ: člověk je rovněž představen, tkví v Já – není subjektem, existuje subjektivně pro Boha i u Boha.

-Starý Platon - Aristoteles - Kant- - Tęczar.

Milerád výše uvedené presentující Vaší Svátosti -

ručně připsané iniciály A. T(ęczar)

pozn. překl.:Teczar používí slovo Jaźń, což se nyní překládá jako Jáství, ale zdá se, že jemu jde o klasické filos. „Já“ ve smyslu Já - plně si vědomé svého bytí