Całka (Litewski)

O Panu i tłumaczenia
| pn | wt | sr | cz | pt | so | nd |
| 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 |
| 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
Andrzej Tęczar Poznanė, 3.08.1991.
„Tiesa ir tiesa...“
-„Žemiškoje realybėje“ objektyvių tiesų – „žmogui“ yra ko gero mažoka. Iš tikrųjų tiesa – objektyvi – yra tai, kad yra Dievas.
-Remiantis eilėraščio „Apie Viešpatį“ ar prozos „Senasis Platonas...“ turiniu galima nurodyti, kad Dievas egzistuoja kaip ir nepriklausomai nuo žmogaus – t.y. Dievas be žmogaus yra įmanomas...
Objektyvi tiesa yra ko gero Viešpaties gebėjimas mąstyti – mąstymo proceso - arba sąmonės (Viešpaties) būsenų būtinybė. Objektyvi ir tuo pačiu subjektyvi tiesa apie Dievą rodos yra Viešpaties bruožas: - pav. transformacijos gebėjimas ir faktas bei idėjų, sąvokų projekcija pav. į: vaizdinius ir įsivaizduotinas sąvokas, „talpinimas“ (Viešpaties) Savastyje – t.y. ten, kur „vyksta“ „žemiškoji realybė“. – Panašiai šioje kategorjijoje galima būtų įterpti „Viešpaties psyche“ sąsajų su raudona spalva faktą – karai, skerdynės, chirurginės operacijos, moters fiziologija...
-Biblijoje dažnai sakoma, kad: kažkas Viešpačiui patinka...
Ištisa meninių jutimų gama yra pateikiama pav.: „Santarvės Arkos“ statybose – tai grožis, menas, bet taipogi ir amatas – Arkos detalių gaminimo technologija.
-„Faraone ir belaisvyje“ yra parašyta: - „Viešpaties intelektualių gebėjimų, Jo intelektualaus potencialo, išreikšto žmonių kiekiu, Mokslo ir Meno pasiekimais bei jų sąsajomis gausa ...
-Anksčiau buvo rašoma (rašiau) daugiausiai apie Meną. Bet juk yra kita sritis: Matematika, Fizika, Technika, kurios kaip ir aukščiau minėta „persipina“ su Menu – pav. Chemija. Tikslieji mokslai naudodamiesi Matematika apima „fizinius reiškinius“ – į formules – matematiškai išreikštas taisykles, kurios yra pakartojamos. – Pradedant nuo „pačių šalčiausių Fizikos sričių“ pav. P. Debey šilumos formulės – iki žvaigždžių ir kvazarų laukų, nuo „Plancko konstantos“, ar „skysčio tirpimo koeficiento“ (pav. HgS) – iki Kosminių atstumų (mlrd šviesmečių) – na, ir žinoma, nėra mažiausio skaitmens, arba didžiausio, nes juk galima sudaryti skaičių „1“ didesnį arbą mažesnį (-į kairę nuo skaičiaus „0“) – iki begalybės.
-Įdomus yra Chemijos mokslas, kur medžiagų „savybės“ yra sujungtos pav. klasikinėje kokybės analizėje su cheminio junginio spalva: pav. geležies raudė Fe(SCN)3, sieros cianidas Fe +3 alavo, antimono, bizmuto sulfidai (spalvos), o visa tai yra sudedama į matematines formules (matematiniai atomo sandaros modeliai, cheminių reakcjų užrašymus, stereoskopija ir kietųjų medžiagų sandara – ir savybės).
-Kompiuterių pagalba atliekami „atomo branduolių reiškinių“ matematiniai skaičiavimai bei kosminių skrydžių trajektorijų skaičiavimai: pav. bepilotinių „Pionier“, ar pilotuojamų pav. Armstrongo į Mėnulį. – „Mokslo ir Meno pasiekimai bei jų sanpynos...“ – Viešpatyje.
-Klasikinis „pripažinimu“ pagrįstas mokslas yra medicina.
Klasikinis metodas – tai simptominis gydymas, bet taip – ar kitaip, t.y. panaudojant aparatūrą, kompiuterius (tomografai, echo – kardiografai ir pan.) – viskas pasiekia sąmonę (sakyčiau, žmogaus). Galų gale Viešpats sukuria sąmonės būseną, kuri įtvirtina, ar patvirtina, kad toji būsena, tai yra tai – teisingai, pagal taisykles (gydymo). – Tačiau tai dar ne viskas – pav. psichiatrijoje yra taip vadinamos šalutinės reakcijos, ar netgi stebuklai.
Tiesa yra ir mokslo šakoje, kuri vadinama Teise. Jeigu 2 ar 3 liudininkų parodymai atitinka anksčiau nustatytus gyvenimo faktus, sakome, kad jie sako tiesą.
Mokslinės konvencijos paremtos apmąstymais arba sąmonės analize Viešpatyje – Savastyje pasireiškia kaip „žemiškasis gyvenimas“. Neatsirado iš vieno karto – mažiausiai 6 tūkstančius metų ir dėl savo didybės, kiekio, įvairialypiškumo, painumo (persypinimo) nėra „daugeliui“ taip pat ir „daugelyje“ žmonių savaime suprantama...
-Galima pastebėti, kad „žemiškasis gyvenimas“ veikiausiai Viešpaties jau yra iš anksto suplanuotas ir ko gero „čia, žemėje“ viskas yra 100% a priori. Šią tezę patvrtina loginė analizė omnipotencialaus požiūrio atžvilgiu.
Taigi tiesos klausimą nusakyčiau taip:
-yra objektyvios ir subjektyvios tiesos;
-objektyvios tai tos – kurios siejmos su Viešpaties buvimu – iš dalies;
-iš dalies siejamos su Viešpaties savybėmis ir „žemiškosios realybės“ – t.y. žemiškojo gyvenimo ir mokslo tiesų, kurais sukūrė Viešpats – tai subjektyviosios tiesos, įsitvirtinančios modelyje: prielaida – tezė; jeigu egzistuoja tai – tai seka tai.
Kiekviena gyvenimo, Mokslo, Meno, Technikos sritis turi „savo“ Arkanus – iš anksto Viešpaties paruoštus – kuriais „vadovaujasi“.
-Jeigu žmogus ne kenčia (ilgalaikiai), gali kaip pav. Augustinas žavėtis Viešpaties Kūriniu.
-Tačiau galima pastebėti, kad nėra žinoma, ar Viešpats buvo visada ir ar procesai: ar tai minties, ar Vieš – ar Patsąmoningieji egzistavo visada, ar buvo jų pradžia...
Atrodo, kad tikroji tezė yra skelbtoji Imannuelio Kanto, kad: „vyksta raida...“
Poznanė, 1989-06-28
„Senasis Platonas...“
- Kaip Jūsų Šventenybė tikriausiai žinote, nestudijavau Platono. Bendrais bruožais Jo filosofija man buvo pateikta apie 1970, gal 1971 metus pirmajame Chemijos Fakulteto kurse, kada studijavau Poznanės Politechnikume.
- Kaip gal būt Jūsų Šventenybė žinote, studijų nebaigiau.
- Žinau, kad Pranašas iš Graikijos turėjo skelbti, kad žmogus mato vien tik idėjas ... , tarsi šešėlius tarpekliuose, kada stovi nugara į saulę. – Taigi žmogus pažįsta, mato tik idėjas...
- Jeigu Dievas – tai Būtis: - Savaime – Mąstantis, Absoliutus Protas, Protosąmonė, „mokslo tiesos“, „žemiškasis gyvenimas“ – tai atsklaidos – nuostabūs PAN-INTELEKTO pasiekimai. Galvosenoje susdariusios idėjos, mokslo tiesos, pav.: astronomija, paleontologija, antropologija, geologija, medicina, chemija, filologija, religijos – nors pastarosios gal būt turėtų būti pirmoje vietoje.
- Matyt, kad Dievas gali transformuoti, keisti idėjas, mokslo tiesas į pav.: vaizdinius, vizijas, požiūrį, kuris yra projektuojamas Savastyje. Vyksta savotiškas turinio pamainymas Savastyje. - Chemijoje funkcionuoja substitucijos (pav. nukleofilinės) sąvoka, t.y. konkrečių atomų grupių prišliejimas prie stambesnės visumos, tokiu būdu susidaro naujas junginys. Taigi požiūriai, „vaizdiniai“, vizijos Viešpaties valios ir gebėjimų dėka yra prišliejami prie Savasties.
Idėjos gali būti transformuojamos (pav. į vaizdinius) ir ptojektuojamos į Savastį. Protosąmonei yra prišliejami konkrečios tiesos ar vaizdiniai, kurie prieš tai buvo išrutulioti Mąstymo proceso metu.
-Yra dar viena esminis dalykas:
Senasis Platoniais veikiausiai žinojo, kad žmogus egzistuoja tarsi objektyviai, savaime.
Šiuo požiūriu žmogus nėra subjektas, bet taip pat buvo sukurtas vaizduotėje ir Tvėrėjo valios pastangomis patalpintas Jo Savastyje, tai yra egzistuoja subjektyviai
– Dievo atžvilgiu – ir Jame.
Taip pat „Žmogaus atveju“ vyksta idėjos „apie žmogų“ projekcija į Savastį, jo patalpinimas Protosąmonėje – taip, kaip daugybė kitų dalykų. Dalykas dalykui nėra lygus – vaizdinys nėra tolygus vizijai, paveikslas nėra tolygus paprastai minčiai. „Atskiro žmogaus“ SĄMONĖS VAIDUOKLIS yra ypatingai subtilus ir painus – bet įvairialypis. Vieni dalykai yra labai gilūs – pasitikėjimas, įsitikinimas, kiti yra labai trumpalaikiai, bet gali būti stiprūs – pav. seksualumo būsenų indukcija, kitaip yra , kada „žmogus žino“ – kad mato, kitaip, kada žino – kad girdi ar jaučia.
-Susidaro vaizdinio su tvirtybe vaizdavimas – sąmonėje. – Kaip rašiau SĄMONĖS-MĄSTYMO VAIDUOKLIS, prie kurio prišlietas pavienis žmogus yra ypatingai painus, sudėtingas ir įvairialypis, pav., jeigu kalbame apie gelmę, įsitikinimą, įtampą to, kas bendrai kalbant „registruoja pojūčius“.
Idėjų transformavimas į vaizdinius.
-I casus: taip pat ir žmogus yra vaizduotės tvarinys, tūno Savastyje – nėra objektas, egzistuoja subjektyviai Dievui ir Dieve.
-Senasis Platonas – Aristotelis – Kantas – Tęczar.
Su malonumu viską Jo Šventenybei pateikdamas -
ANDRZEJ TĘCZAR Poznanė 1989-07-20
„APIE VIEŠPATĮ“ – elėraščio kamienas: 30-03-82 m.
Mąstymo vergas,
Įgyvendina savo variantus
Įgyvendina savo variantuose,
O mes dalinėse Protosąmonėse
Kaip iš kvantų Sąmonprotyje.
Įsivaizduojamas vienetas,
Siela „mano“ priklauso Viešpačiui.
Modifikacija ar evoliucija.
Tai taip – kaip kaimiečio poliucija.
Toji gyvybinga Būtis, ar nepabaigtoji?
Ir ar Būtis kažkieno pagimdyta?
Ir ar turi širdį
O gal perdeda
Ir dviguba sąmonė
Savo planus išduoda?
Čia dar reikia pridurti:
Esu, ar žinau – kad esu,
Matau - ar žinau, kad matau
Ir iš „savosios“ protosąmonės
„Sąvoka ir sąvoka ir idėja...“
Pasigalėjimas, mielaširdingumas, meilė – tai sąvokos, kurios priskiriamos santykiui Dievas – žmogus... – Galimas daiktas, kad tai: gryna sąvoka.“
Jeigu žmogus egzistuoja Absoliučiame Prote, yra įsivaizduojamas Panintelekte, tūno Protosąmonėje – tai žmogus yra intelektuali būtybė – tarytum dvasinė. Kas gi, jeigu ne Dievas žino, kokiu būdu žmogus buvo sukurtas ir vis dar kuriamas „tarsi“ kiekvieną sekundę (su nedideliais skirtumėliais arba skirtumais). Pasigalėjimas, susimylėjimas, meilė santykyje Dievas-žmogus tai tam tikra (mokslinė) tiesa. Gal būt – jeigu „žemiškoji realybė“ tvyro Protosąmonėje – negalima kalbėti apie Dievo afektus žmogaus atžvilgiu. Gal būt nėra racionaliai paaiškinamų prielaidų dėl jausmų Dievas – žmogus linijoje. Galimas daiktas, kad Dievas į „žemiškąją realybę“ žiūri ne tiek instrumentaliai, kiek rutiniškai. Medicinoje, pav. atliekant eilinius tyrimus atliekami pagrindiniai tyrimai – rutiniškai (kiekvieną kartą), o vėliau pagal reikalą – specialūs (papildomi) tyrimai. Gal būt tai yra Viešpaties grynai protinė veikla (darbas) → „Faraonas ir belaisvis...“ – 1990 m. balandis.
Ponas Dievas turi teisę sukurti baisius dalykus, pav. Verdum, Stalingradą, Laukinius Laukus – kadangi visas veiksmas vyksta tiktai „Protosąmonėje“ → „Senasis Platonas...“ 1989 m. birželis (kiti – pav. raupsai, vėžys, AIDS). Gal būt Viešpats yra geras – „mano keliai nėra jūsų keliai“ – o „pažinsite medį iš jo vaisiaus“. („Viešpats yra pavydus Dievas“). – Gal būt ypatingais atvejais, pav. variante – Jėzus Kristus egzistuoja Viešpaties dėmesys didesnis, intelektualus darbas. Religinėje giesmėje sakoma, kad Kristaus buvo laukiama 4 tūkstančius metų, o po Paėmimo į Dangų praėjo beveik 1970 žemiškųjų metų. – Taigi tasai variantas saistosi (persipina) su žmogaus istorija nuolatos (pagal Žydų Kalendorių). – Jeigu Viešpačiui amžinybė tėra tik trumpa akimirka (viena iš galimybių) – tai Viešpaties veikla – Jis žino viską (- tiesiogine sąvokų Amžinybė ir Viskas reikšme) (- nes Viešpats tikriausiai gerokai anksčiau žino, kad bus „žemėje“) – remiasi vien tik variantų (meandrų) pyniojimu – grynai intelektualus darbas – gal būt nėra vietos jausmams. Jeigu žmogus - tai projektuojama ir transportuojama idėja (pav. į paveikslus) – „Savastyje“, „tarytum šešėliai“ kaip pav. Kurosavos filmuose (pav. „Senasis Platonas...“) tai Ponas Dievas gali su žmogumi daryti ką tinkamas – be pav. kaltės jausmo. „Ir ar turi širdį“ – „Apie Viešpatį“ – 1982 kovas ir gal jaunatvišką šauktuką „o gal perdeda...“ – ir tai be klaustuko – kiek galima ištverti, iškentėti. – O geriau būtų, jegu būtų klaustukas.
-Šiam straipsniui galima būtų pridėti dar vieną pavadinimą: „Apie Viešpatį – II“.
-Kaip Jūsų Švetenybė matote šiame Texte nėra nieko naujo („Apie Viešpatį...“ – 82, „Senasis Platonas...“ – 89, „Faraonas ir belaisvis...“ – 90).
-Gal vis dėlto derėjo auščiau išdėstytas mintis išaiškinti.
Parašyta: Poznanėje, 1999 vasario 26
Andrzej Józef Jan Tęczar